13.2 C
Jonava
2024 / 03 / 28

Mokslininkų žinios. Parduoti ar dovanoti?

Ar jau skaitėte?

Aleksandro Stulginskio universiteto prorektorė Laima Taparauskienė.

Šiuo metu pasaulyje ekonomiškai stiprios tik tos šalys, kurios sugeba generuoti pridėtinę vertę iš intelektinio kapitalo. Lietuvos ekonomika rodo, kad mūsų verslui tai padaryti pavyksta vis sėkmingiau ir jo pajamos pastebimai auga. Tačiau paradoksas, kad tikrasis šalies intelektinis kapitalas, t. y. aukštųjų mokyklų dėstytojai bei mokslininkai gerėjimą jaučia vangiai. Ir taip yra ne vien dėl to, kad iš biudžeto jiems mokamas atlygis yra mažas – skirtingai nei Vakarų valstybėse mūsų šalyje verslas mažai linkęs dalytis su mokslu ir pastarajam atriekti deramą pyrago dalį už pasiūlytas idėjas bei sukurtas inovacijas. Tačiau bent jau šalies agrosektoriuje permainų metas, nes jame dirbanti akademinė bendruomenė nusiteikusi ne tik bendradarbiauti su agroverslu bei prisidėti prie jo sėkmės, bet ir aktyviai ginti savo intelektinės nuosavybės teises.

- Reklama -

Agroverslui ir žemės ūkiui specialistus rengiančio Aleksandro Stulginskio universiteto prorektorė Laima Taparauskienė neabejoja, kad verslo ir mokslo bendravimo kultūrą būtina keisti: „ASU visą laiką buvo ta šalies aukštoji mokykla, kurios mokslo veikla buvo orientuota į praktinį žinių pritaikymą žemės ūkyje. Tad turime būrį socialinių partnerių – agroverslo atstovų – su kuriais bendraujame ir bendradarbiaujame, atlikdami tyrimus bei kurdami inovacijas. Tačiau iš esmės požiūrį būtina keisti. Bet kuri valstybė tuo labiau klesti, kuo palankesnės sąlygos joje sudarytos vystytis verslui. Verslas savo ruožtu yra stiprus ne tuomet, kai remiasi principu „perku – parduodu“, bet kai sugeba naudotis mokslo informacija, diegia pažangias technologijas ir sukuria pridėtinę vertę. Tarkime, Lietuvoje džiaugiamasi, kad auga eksportas. Tačiau į užsienį parduoti grūdus yra pats prasčiausias eksporto variantas. Nes šiuo atveju eksploatuojame savo gamtos išteklius ir žmogaus darbo jėgą, o intelektinį kapitalą praktiškai paliekame nuošalyje, nesukurdami pridėtinės vertės. O štai pasitelkus intelektinį kapitalą galima sukurti galutinius ypač paklausius rinkoje produktus, o tuo pačiu ir naujas darbo vietas bei užsitikrinti oresnius atlyginimus. Kita vertus, labai aktualus klausimas yra intelektinė nuosavybė ir jos apsauga diegiant inovacijas gamyboje bei kiek finansinės naudos šiandien iš to gauna mokslininkas? Deja, vis dar yra verslininkų, mąstančių, jog mokslininkai savo žiniomis turi dalytis neatlygintinai arba pusvelčiui. “, – teigia L. Taparauskienė.

Pašnekovė pasakoja, kad atsivėrus ES stuktūriniams fondams, ASU mokslo bazė buvo itin sustiprinta – čia įrengtos pasaulinio lygio modernios laboratorijos. Tačiau ES sąlyga suteikiant paramą buvo vienareikšmė – įdėtos investicijos turi „dirbti“ ne tik mokslui bet ir verslui.

„Šiuo metu ASU suteiktos finansinės galimybės stiprinti savo Komunikacijos ir technologijų perdavimo centrą (KTPC), kuriame dirba energinga jaunų specialistų komanda. KTPC veiklos tikslas ir yra generuoti pridėtinę vertę iš intelektinės veiklos. KTPC komandos misija – tapti verslo ir mokslo interesų ambasadore, t.y. surasti reikalingus kontaktus, koordinuoti nenutrūkstamą bendradarbiavimo procesą, padėti mokslininkams perprasti verslo subtilybes, o verslui orientuotis mokslo srityje. Jei verslininkui kyla problema, o mokslininkas žino, kaip tą problemą išspręsti, mūsų tikslas – abiems pusėms palankios sąlygos bei rezultatai.

Kita vertus, neretai mūsų žmonės intensyviai darbuojasi savo siauroje srityje, sėkmingai publikuoja darbus prestižiniuose mokslo leidiniuose, pristato tyrimų rezultatus visame pasaulyje, o netgi gretimose laboratorijose dirbantys kolegos nežino, kuo konkrečiai žmogus užsiima. Tad viena iš KTPC komandos užduočių bus „inventorizuoti“ akademinės bendruomenės narių veiklos sritis bei surasti verslo atstovus, kuriems šios sritys gali būti naudingos praktikoje“, – ateities planais dalijasi L. Taparauskienė, pastebėdama, kad pats agroverslas dažnai mąsto stereotipiškai, pavyzdžiui, kad ūkinių gyvulių mėšlas gali būti panaudotas tik kaip organinė trąša. O savo srities profesionalas mokslininkas gali pasiūlyti technologiją, kaip šį mėšlą pritaikyti žaliajai energetikai ir iš to gauti didesnę pridėtinę vertę. “Galiausiai netgi jei esamuoju momentu mokslininkas nežino konkrečios problemos sprendimo būdo, jis yra smalsus žmogus, nuolat bendraujantis su užsienio kolegomis, dalyvaujantis mokslinėse konferencijose. Taigi, tikėtina, kad vienaip ar kitaip jis sprendimą suras greičiau nei pats ūkininkas ar agroverslo įmonė”, – neabejoja pašnekovė.

Jos teigimu, šios aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės nariai yra sukūrę ne vieną patentuotą technologiją, prisidėję prie prototipų kūrimo, kurie šiandien yra sėkmingai įdiegti gamyboje. Tai yra sritis, kurioje mokslininkas turėtų gauti finansinę naudą iš pridėtinę vertę generuojančių technologijų. “Vakarų šalyse verslo pelno dalis tokiu atveju nuolat “kapsi” išradėjui. Todėl mūsų tikslas ne tik surasti partnerius, kurie komercializuotų mokslininkų išradimus, bet ir ginti mokslininkų interesus”, – kalba L. Taparauskienė, pastebėdama, kad patys mokslo žmonės iš prigimties, deja, nėra verslūs ir retas jų sugeba „parduoti“ savo idėjas, o verslas tuo ir pasinaudoja.

- Reklama -

„Dažnokai pasitaiko situacijų, kuomet bendraujant su verslu, išryškėja tendencija, kad mokslas turi konsultuoti nemokamai, bet juk tai žinios, kurios sukauptos investuojant savo laiką ir gebėjimus, todėl tai yra intelektinis kapitalas, kuris turi savo kainą. Mokslui ir verslui dirbant ranka rankon galima sukurti ateities verslus. Sujungiant kūrybiškumą su verslumu rezultatas gali nustebinti ne tik stereotipinį mąstymą turinčius atstovus. Naujai suburta KTPC komanda padės mokslininkui ir verslininkui rasti abiem pusėms naudingą bei orų bendradarbiavimo modelį.“ – neabejoja pašnekovė.

Paklaustas, koks tas modelis yra dabar ir kokią mato jo viziją, ASU Mokslo skyriaus vedėjas, inžinerinėje srityje dirbantis žinomas mokslininkas prof. Egidijus Šarauskis teigia, kad mokslininkai, pasiekę aukštų mokslinių rezultatų, dažniausiai yra mokslo fanatikai. Jiems labai svarbu gauti naujus ir reikšmingus mokslinių tyrimų rezultatus, kuriuos skelbia aukščiausio lygio moksliniuose žurnaluose, tačiau tokių mokslininkų gebėjimai parduoti ar komercializuoti savo gautus mokslinės veiklos rezultatus yra gana riboti. Todėl verslas dažnai tuo ir pasinaudoja, gauna aukšto lygio mokslinių tyrimų paslaugas už sąlyginai nedidelę kainą.

“O juk galimybė kurti naujas žinias, tobulėti savo srityje ir gauti papildomą atlygį yra pagrindiniai veiksniai, motyvuojantys mokslininkus vykdyti verslo užsakomuosius tyrimus. Vienas sunkiai suderinamų dalykų yra tai, kad verslas dažniausiai nori gauti tyrimo rezultatą labai greitai, o mokslininkai, vertinantys savo vardą, greitai rezultato pateikti negali, nes jie privalo tyrimus atlikti išsamiai, su daug pakartojimų, kad rezultatai būtų patikimi. Žinant, kad žemės ūkio moksluose vienas pakartojimas dažnai užtrunka vienerius metus, patikimų rezultatų gali tekti laukti net kelerius metus. Nepaisant to, glaudus verslo ir ASU mokslininkų bendradarbiavimas vis stiprėja. Tam ypač stiprų postūmį duoda MITA inovacijų skatinimo priemonės, tokios kaip „Inočekiai“ ar „Technologinės plėtros projektų finansavimas“. Vien pagal šias priemones per keletą paskutinių metų ASU mokslininkai verslui atliko per 60 projektų.“- optimistiškai mokslo ir verslo partnerystę skaičiais įvardina pašnekovas.

Nemažą bendradarbiavimo su mokslu patirtį turintis UAB “Bioenergy LT”pardavimų vadovas Tomas Vaitkevičius apie mokslo ir verslo draugystę sako: „Mūsų įmonės bendradarbiavimas su Aleksandro Stulginskio universitetu tęsiasi jau daugiau kaip 15 metų. Tačiau kalbėdami apie šio bendradarbiavimo naudą vien agroverslui, būtume netikslūs, nes abi šalys visų pirma siekiame naudos Lietuvos žemės ūkiui. Mat jeigu bus sveikas mūsų dirvožemis, sveiki bus ir žmonės.

- Reklama -

Mūsų gaminami biologiniai preparatai gerina dirvožemio būklę, naudojant juos, galima sumažinti cheminių trąšų ir pesticidų normas. Prieš diegiant naujus preparatus praktikoje, mums labai svarbi mokslininkų nuomonė. Pamokos, gaunamos analizuojant fundamentinius mokslo tyrimus, inovatyviam verslui yra neįkainuojamos. Tai leidžia susidaryti nuomonę apie tikrąją dirvožemio būklę bei jos gerinimo galimybes.

Suprasdami problemos mąstą su ASU mokslininkais kuriame jungtinius projektus. Kartu esame sukūrę biologizuotas intensyvios žemės ūkio augalų auginimo technologijas, kurios leidžia ūkininkui racionaliau panaudoti trąšas, augalų apsaugos priemones ir sumažinti augalų auginimo kaštus, kartu tausojant šalies dirvožemį.

Su mokslininkais atsiskaitome pagal dabar galiojančias taisykles. Kai nusibrėžiame projekto tikslus, kitas etapas – bendradarbiavimo sutarties sudarymas, kurioje apibrėžiama tiek abiejų šalių įsipareigojimai tiek atsiskaitymai už juos. Elgtis priešingai būtų nei korektiška, nei civilizuota.“

Laura Žemaitienė
Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėja
Aleksandro Stulginskio universitetas

- Reklama -

Skrandžio skausmas: kodėl atsiranda ir kaip jo išvengti

Skrandis yra vienas iš svarbiausių virškinimo organų, atliekantis pagrindinį vaidmenį maisto perdirbime ir maistinių medžiagų įsisavinime. Skrandžio skausmas pažįstamas daugeliui – bent kartą gyvenime su juo yra susidūręs kone kiekvienas mūsų. Nors dažniausiai skrandžio...

Kada verta iškeisti didesnį būstą į mažesnį

Daug metų Lietuvoje didesnis būstas laikytas pranašesniu už mažesnes gyvenamąsias erdves. Tačiau keičiantis ekonominei padėčiai ir visuomenės vertybėms, šis suvokimas sparčiai keičiasi. Kas lemia mažesnių būstų populiarėjimą bei kokius aspektus reikėtų apsvarstyti prieš priimant...

Lietuvos ežerai praturtinti dirbtiniu būdu išveistais plačiažnypliais vėžiais

Žuvininkystės tarnybos vykdomi plačiažnyplių vėžių (Astacus astacus L) išteklių atkūrimo Lietuvos vandens telkiniuose darbai antri metai iš eilės yra sėkmingi. Praėjusiais metais pavyko dirbtiniu būdu išveisti ir į Veprio ežerą (Zarasų raj.) išleisti 2...

Reguliarūs pusryčiai ir subalansuota mityba – raktas į gerą moksleivių sveikatą

Vasaros laikotarpiu laisvesnius vaikų valgymo įpročius vėl grąžinti į rudenį grįžtančią rutiną tėvams yra tikras išbandymas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad nuolat augimo procese esančių vaikų mityba turėtų būti nuosaiki, įvairialypė ir subalansuota bei ypač...

Duotas startas atsinaujinusiai Moterų Lietuvos krepšinio lygai

Penktadienį, rugsėjo 15 dieną, Panevėžyje surengtas Moterų Lietuvos krepšinio lygos (MLKL) atidarymas. Artėjantį 2023-2024 m. sezoną lyga pasitinka atsinaujinusi – iškilmingo renginio metu pristatytas naujasis generalinis lygos rėmėjas „SMART WAY“, o lyga nuo šiol...

Mirė pro ligoninės langą iššokęs pacientas

Mirė pro Biržų ligoninės langą iššokęs pacientas, praneša policija. Teisėsaugos duomenimis, šeštadienį, apie 22 val. iš VŠĮ Biržų ligoninės antro aukšto, per langą, iššoko pacientas (gim. 1981 m.), kuris nuo 2023 metų gegužės 15 d....

Darbo ateities tyrėja: į dirbtinį intelektą reiktų žiūrėti, kaip į vasaros praktikantą, kuris visą...

Dirbtiniam intelektui sparčiai skinantis kelią į visas darbo sritis, neretam kyla nerimas dėl ateities. Aalto universiteto darbo ateities tyrimų programos vadovė ir dėstytoja Herta Vourenma sako, kad pokyčius išgyvename visi, svarbiausia – prie jų...

Istorija iš gyvenimo: prostatos vėžys neaplenkia ir stipriausių

59-erių kaunietis Algirdas Jakimavičius atviras – jei galėtų laiką atsukti atgal, į savo sveikatą žiūrėtų kitaip. Prieš kelerius metus prostatos vėžiu susirgęs, jos operaciją patyręs vyras šiandien pasakoja, kaip ir daugelis, į pirmuosius organizmo...

Kaip po nerūpestingo vasaros sezono atgauti gerą fizinę formą?

Pasibaigus vasaros sezonui daugelis iš mūsų susiduria su nerūpestingų atostogų ir dinamiško gyvenimo ritmo pasekmėmis. Tačiau gera žinia ta, kad po vasaros sezono susigrąžinti sportinę formą yra gana nesudėtinga, jei tik nuosekliai laikysitės savo...

Žinoma vizažistė pataria: kaip atlikti nepriekaištingą makiažą su vos keliomis priemonėmis

Be makiažo nė dienos neįsivaizduojantys žmonės dažniausiai savo kosmetinėse turi begales produktų. Visgi, nors neretai kyla pagunda pirkti naujus produktus, savo grožio rutiną paįvairinti galima ir su jau turimais produktais. Žymi vizažistė Alina Silivanova-Alinka...

Maistas ir medžiotojai veja laukinius gyvūnus į kelius – artėja žvėrių aktyvumo pikas

Ruduo – kone klastingiausias laikotarpis vairuotojams. Po vasaros į gatves sugrįžta didesni eismo srautai, ilgėja tamsusis paros metas, padažnėja krituliai. Papildomų iššūkių keliuose kelia ir tradiciškai rugsėjo pabaigoje bei spalį suaktyvėjęs gyvūnų judėjimas. Dėl...

Plaukų slinkimo problemoms spręsti – ne „stebuklingi“ šampūnai

Įprastai žmogus per dieną praranda 40-150 plaukų, bet šis skaičius gali stipriai padidėti dėl netinkamos jų priežiūros ar bendros žmogaus organizmo būklės pablogėjimo. Į holistinio požiūrio „AUM Wellness Clinic“ grožio pusryčius, susirinkęs gausus būrys...

Falafelių dienos proga kulinarė siūlo jų pasiimti į pikniką: patiks skubantiems (receptas)

Falafelių dienos proga kulinarė siūlo jų pasiimti į pikniką: patiks skubantiems (receptas) Traškūs išorėje ir minkšti viduje – avinžirnių falafeliai užkariauja ne tik veganų virtuves: tradicinis Artimųjų Rytų ir Viduržemio jūros šalių patiekalas puikiai pritaikomas...

„Paysera“ Europos klientams pristato šaltibarščių spalvos mokėjimo kortelę

Lietuviška finansinių technologijų įmonė „Paysera“ pristatė šviesiai rožinę, arba tiksliau sakant, lietuviškų šaltibarščių spalvos „Visa“ mokėjimo kortelę. Tai yra trečioji naujo dizaino mokėjimo kortelė nuo praėjusių metų pavasario, kai įmonė pristatė naują logotipą ir...