Tikriausiai daugelis iš mūsų kasdieniniame gyvenime esame girdėję kabant apie „sutvarkytus reikalus”, „pareigūno patepimą”, „apeitą įstatymą“, duotą vokelį ir pan. Jeigu tik bus sąlygos, korupcija žmogų gali lydėti visą jo gyvenimą: nuo kyšio duodamo gimdymo namuose, siekiant didesnio gydytojų dėmesio, vėliau – už vietą geresniame darželyje, mokykloje, dar vėliau – siekiant aukštesnių pareigų, tvarkant savo buitį, galiausiai – už gražesnę vietą kapinėse.
Korupcija – labai senas socialinis fenomenas, kurio priežastis – žmogaus savanaudiškumas, kadangi kiekvienas žmogus turi įgimtą instinktą pasirūpinti pirmiausiai savimi. Jau 1300 m. prieš Kristų gyvenęs Egipto faraonas Horemhebas išleido pirmą rašytinį įstatymą, kuriame nurodyta, kad teisėjas, paėmęs atlygį iš vienos besibylinėjančios šalies, turi būti baudžiamas mirties bausme.
Įvertinus korupcijos daromą žalą ir keliamas grėsmes, 2003 metų gruodžio 9 d. Meridoje (Meksika) buvo pasirašyta Jungtinių tautų konvencija prieš korupciją, kurią yra pasirašiusi ir Lietuva. Nuo tada gruodžio 9–ją buvo pasiūlyta minėti kaip Tarptautinę antikorupcijos dieną.
Korupcija paprastai būna slapta. Dėl šios priežasties, neįmanoma užfiksuoti tikslaus korupcijos paplitimo, todėl iki šiol pasaulyje apie korupciją yra sprendžiama tik vykdant apklausas bei kitokius tyrimus.
Tiriama tiek gyventojų nuomonė, t.y., ką jie mano apie korupcijos egzistavimą, jos paplitimą, daromą žalą, tiek ir korupcinė patirtis, t.y., ar jiems patiems teko duoti kyšį ar kitaip atsilyginti už suteiktas paslaugas, ar jie duotų kyšį, jei norėtų greičiau ar geriau išspręsti savo klausimus.
Nevyriausybinė organizacija Transparency International, kurios skyrius veikia ir Lietuvoje, kiekvienais metais beveik visose pasaulio valstybėse atlieka korupcijos suvokimo indekso tyrimus (CPI), pagal kuriuos valstybės reitinguojamos. Valstybes ekspertai įvertina nuo 0 iki 10 balų ((10 – labai skaidri valstybė, 0 – labai korumpuota valstybė). Lietuvai, deja, vis nepavyksta perkopti 5 balų ribos, kad būtų laikoma valstybe, sugebančia kontroliuoti korupciją.
Lietuvoje nuo 2001m. atliekami korupcijos tyrimai – „Lietuvos korupcijos žemėlapis”. Atliekant 2011 metų Lietuvos korupcijos žemėlapio tyrimus, gyventojams buvo pateikta 11 Lietuvai aktualių problemų. Buvo prašoma apie kiekvieną iš jų pasakyti, ar tai labai rimta problema, pakankamai rimta, neypatingai rimta ar tai visai ne problema. Pagal dalį nurodžiusių, kad tai yra “labai rimta problema”, korupcija yra penktoje vietoje, o pagal bendrą vertinimo vidurkį – ketvirtoje.
Respondentų nuomone aktualiausios Lietuvai problemos yra: maži atlyginimai, bedarbystė, didelės kainos/infliacija. Lyginant 2011 m. duomenis su 2007 m. ir 2005 m. duomenimis, korupcijos aktualumo vertinimas išlieka panašus, atsakymus, kad korupcija yra labai rimta arba pakankamai rimta problema, 2005 m. nurodė 92% respondentų, 2007 m. – 90% ir 2011 m. – 93%. Kad tai yra labai rimta problema, nurodė atitinkamai 64%, 60% ir 67%.
Lietuvos gyventojai dažniausiai prie korupcinių situacijų priskyrė tokias situacijas:
– valdininkas ar pareigūnas paima piniginį atlygį ar dovaną už paslaugos atlikimą ar atlikimo pagreitinimą;
– politinė partija žada priimti verslininkui naudingą sprendimą, jei jis suteiks finansinę paramą partijai;
– asmuo duoda piniginį atlygį, dovaną valdininkui ar pareigūnui, norėdamas, kad jam reikalinga paslauga būtų suteikta geriau ir greičiau.
Lietuvos gyventojų nuomone, kyšininkavimas yra labiausiai paplitusi korupcijos forma Lietuvoje.
2011 m. labiausiai korumpuotos institucijos: sveikatos apsauga (60%), Seimas (47%), teismai (42%), policija (38%), savivaldybės (35%).
Veiksmingai sumažinti korupciją galima tik tada, jeigu kovos su korupcija priemonės kreipiamos ne tik į korupcijos padarinius, o ir į prielaidas, t.y. būtina vykdyti korupcijos prevenciją ir kontrolę.
Kaip teigiama vienoje socialinėje antikorupcinėje reklamoje – „tik kartu mes galime užkirsti kelią korupcijai“. Tetrūksta vieno – noro tai padaryti.
Leonas Barišauskas
Klaipėdos valdybos
