Iš tėvų atiminėjamų vaikų tema šalies žiniasklaidoje dabar – viena populiariausių. Tiesa, pagrindinė šių dienų aktualija ir diskusijų objektas – Norvegijos vaiko teisių tarnyba „Barnevernet“, iš lietuvių emigrantų atiminėjanti vaikus. Tačiau pasižiūrėjus vienos šalies televizijų rengiamus reportažus gali pasirodyti, kad baisiau už norvegus gali dirbti nebent Jonavos rajono savivaldybės vaiko teisių specialistai.
Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos, Socialinės paramos skyriai sulaukė nepamatuotos, tendencingos kritikos „Lietuvos ryto TV“ laidoje „Patriotai“. Negana to, reportažuose buvo viešai įžeidinėjami ir žeminami specialistai.
Ar išties Jonavos savivaldybės specialistai šeimų problemas sprendžia atiminėdami jų vaikus? Tikroji situacija, kuri liko pastarojo televizijos reportažo užribyje, yra kiek kitokia.
Jonavietei R. J. motinos valdžia laikinai buvo apribota prieš dvejus metus. Žinant šios moters istoriją, šalyje neatsirastų nė viena vaikus ginanti organizacija, kuri šiai moteriai leistų auginti ir prižiūrėti savo vaikus.
R. J. šeima nuo 2010 m. buvo įtraukta į stebimų šeimų sąrašą, o 2012 m. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu R. J. šeima įrašyta į Jonavos rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir psichotropinių medžiagų vartojimo.
Visų pirma, R. J. dar 2010 m. teismo nuosprendžiu buvo pripažinta įvykdžiusi nusikalstamą veiką ir dėl smurto prieš savo nepilnametį vaiką panaudojimą nuteista laisvės atėmimo bausme. Šiuo metu jos atžvilgiu yra pradėti net septyni ikiteisminiai tyrimai, 2 baudžiamosios bylos perduotos į teismą, viena iš jų jau išnagrinėta, R. J. įtariama smurto naudojimu šeimoje prieš 2 nepilnamečius vaikus, yra grasinusi nusižudyti pati ir nužudyti vaikus. 2012 metais moteris pro antrojo aukšto balkoną buvo išstūmusi savo penkiolikmetę dukterį. Paauglė dėl stuburo slankstelio lūžio buvo gydoma ligoninėje.
Vėliau iš jos paimti ir Vaikų globos namams perduoti dar du mažamečiai vaikai. Išgirdusi šį sprendimą, moteris susiruošė susideginti. Baimindamiesi neprognozuojamo moters elgesio PK pareigūnai į jos namus lipo per balkoną.
Pernai gruodžio mėnesį R. J. iš ligoninės pagrobė mažametę dukrą (už ką ir buvo sulaikyta bei nuteista laisvės apribojimu 47 paroms).
Visus šiuos metus R. J., bandžiusiai susigrąžinti vaikus, specialistai siekė padėti, siūlydami dalyvauti tėvų savitarpio paramos grupėje, lankytis psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijose. Moteris tą daryti atsisakė, vėliau – persigalvojo. Ji lankė tėvystės įgūdžių ugdymo užsiėmimus, psichologo konsultacijas, tačiau nereguliariai: tam turėjo įtakos moters nuotaikų kaita, noras arba nenoras bendradarbiauti. R. J. ne sykį skirta materialinė parama maisto produktais, kelis kartus vienkartinės piniginės pašalpos.
Vėliau, atsižvelgus į pagerėjusią situaciją, vaikai motinai buvo grąžinti. Tačiau nepraėjus nė pusmečiui, R. J. vėl pradėjo kalbėti apie savižudybę: grasino susideginti su vaikais, grasino socialinei darbuotojai, policijos pareigūnei. Siekiant užtikrinti vaikų saugumą, iš neadekvačiai besielgiančios motinos vaikai paimti. Jų globėja paskirta močiutė.
Ir vėl R. J. pakartotinai siūlytos intensyvios krizių intervencijos bei psichologo konsultacijos. Nors lankyti ir sutiko, moteris pažado netesėjo.
Atliekamas didžiulis darbas, siekiant padėti R. J. Dėl jos impulsyvaus, sunkiai kontroliuojamo elgesio, neatitinkančių tikrovės pasakojimų, įvairaus pobūdžio grasinimų susidoroti bei pokalbių metu akcentuojamo nužudymo arba nusižudymo, moteriai vėl siūlyta psichologo pagalba. R. J. kreipėsi dėl kodavimosi paslaugų motyvuodama, kad tai gali padaryti dėl to, kad kažkas nori ar kažkam reikia, tačiau ne todėl, jog ji to norinti pati. Po Socialinių paslaugų centro psichologo konsultacijų nutarta neteikti kodavimo paslaugos dėl moters psichoemocinės būklės. Rekomenduota psichologo-psichiatro konsultacija.
Tačiau kas atsakys dėl šių vaikų saugumo, jei vaikai moteriai bus grąžinti, o ji įvykdys savo ne kartą išsakytus grasinimus – nusižudys ar sužalos vaikus? Greičiausiai tikrai ne TV laidos žurnalistai.
VTAS dėl panašaus pobūdžio TV laidų, šmeižto bei įžeidinėjimų jau kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 290 str. bei į žurnalistų etikos inspektorių dėl žurnalistinės etikos įvertinimo. Visais atvejais VTAS atžvilgiu priimti teigiami sprendimai.
Sprendžiant klausimus dėl globos (rūpybos) vaikui nustatymo, globėjo (rūpintojo) skyrimo bei pakeitimo, Jonavos rajono savivaldybės administracijos atsakingi specialistai vadovaujasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais įstatymais bei poįstatyminiais aktais.
Jonavos rajono savivaldybės administracija atsiriboja nuo tendencingai rengiamų TV reportažų, akcentuodama, kad ir toliau dės visas pastangas vaikams, augantiems socialinės rizikos šeimose, apsaugoti.
Kristina Lukoševičiūtė
Jonavos rajono savivaldybės administracijos
Ryšiams su visuomene specialistė
