2011-uosius metus Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra (BUPA) baigė su 644 namais renovacijos krepšelyje. Šie namai į Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą įsijungė nuo jos įgyvendinimo pradžios.
„Paraiškų teikimo tendencijos praėjusių metų viduryje rodė, kad ambicingas mūsų planas per savaitę į programą įtraukti po penkis naujus daugiabučius buvo visiškai realus. Tačiau prognozuojama antroji ekonominio sunkmečio banga, taip pat „Snoro“ banko griūtis atšaldė gyventojų norus. Todėl praėjusius metus teko baigti su neblogu, tačiau optimistiškiausių mūsų prognozių nepasiekusiu rezultatu“, – sako BUPA direktorius Valentinas Petkūnas.
Jo žodžiais, visuomenės lūkuriavimo būsenai, be abejonės, turėjo įtakos ir dar vienas svarbus veiksnys – priimti įstatymo pakeitimai, kurie turėjo suvaldyti šilumos kainų kilimą. Žmonės tikėjosi, kad sąskaitos už šildymą sumažės, todėl renovacijos planus buvo linkę atidėti ateičiai. „Dabar, kai paaiškėjo, kad kainos ne tik ne sumažėjo, bet kai kur net ir išaugo, dėmesys renovacijai turėtų gerokai padidėti“, – tikisi Valentinas Petkūnas.
2011 metų pabaigoje šalyje iš viso buvo 442 renovuoti daugiabučiai. Iš jų du namai – Plungėje ir Kretingoje – jau baigti modernizuoti pagal naująjį „JESSICA“ finansavimo modelį. Šiuo metu įvairių etapų renovacijos darbai atliekami daugiau kaip 200 daugiabučių.
Praėjusiais metais buvo toliau tobulinti teisės aktai, reglamentuojantys daugiabučių renovaciją. Šalia bazinės 15 proc. valstybės kompensacijos už renovacijos išlaidas metų pabaigoje buvo įteisintas papildomas 15 proc. finansinis skatinimas tiems daugiabučiams, kurie vykdo kompleksinę renovaciją ir pasiekia aukštus energijos taupymo rodiklius. Ši papildomo skatinimo priemonė taikoma projektams, kurie parengti ir įgyvendinami nuo 2009 metų rugsėjo 20 dienos – t. y. ir tiems, kurie parengti ar įgyvendinami.
Kartu su nemokamu techninės dokumentacijos parengimu ir technine priežiūra parama daugiabučiams atnaujinti sudaro per 50 proc. Pasak BUPA vadovo, tokios sąlygos išties palankios. Pasiryžusiems imtis renovacijos suteikiamos lengvatinės paskolos, kurių metinės palūkanos neviršija 3 proc., o socialiai remtiniems žmonėms renovacija nieko nekainuoja, nes valstybė padengia visas išlaidas.
Aktyviausiai namai renovuojami, kaip sakė Valentinas Petkūnas, „sėkmės regionuose“ – ten, kur noras atnaujinti būstą gyvais pavyzdžiais perduodamas iš kaimynų kaimynams. Teigiamą impulsą galėtų suteiktų ir aktyvi visuomenės informavimo kampanija, tačiau dėl teisinių rangovų ginčų ji iki šiol užstrigusi teismuose.
Norint labiau pagyvinti daugiabučių modernizavimą planuojamos permainos ir pačioje Būsto ir urbanistinės plėtros agentūroje. Siekiama, kad jos darbuotojai ne lauktų, kol kas nors ateis ir pasakys, kad nori atnaujinti savo namą, o taptų aktyviais renovacijos programos dalyviais. „Ieškome sprendimų, kurie leistų dirbti lanksčiau, greičiau ir efektyviau Tiek konsultuojant žmones bet kuriame modernizavimo etape, tiek tvarkant dokumentus, tiek prižiūrint, kaip vykdomi darbai“, – sako Valentinas Petkūnas.
Vienas iš tokių sprendimų jau įgyvendintas. Pernai agentūroje įkurto Kokybės kontrolės skyriaus specialistai ne tik konsultuoja, bet ir tikrina atliekamų darbų kokybę vietoje. BUPA direktoriaus žodžiais, reaguojama į kiekvieną signalą, turima veiksmingų poveikio priemonių prieš galimus piktnaudžiavimus, todėl dabar žmonės gali būti ramūs dėl atliekamų darbų kokybės, nes šis procesas kontroliuojamas.
Šiuo metu aktyviausiai daugiabučių atnaujinimo programoje dalyvauja Panevėžio, Vilniaus, Tauragės, Klaipėdos, Alytaus ir Plungės savivaldybių daugiabučių savininkai. Šių miestų atnaujintuose daugiabučiuose šilumos sąnaudos vidutiniškai sumažėjo apie 50 proc., o sėkmingiausiai atnaujintų būstų gyventojai gali pasigirti sutaupantys ir 60 proc. ar net daugiau išlaidų šildymui.
LR Aplinkos ministerijos informacija.
Kretingos.info
