Aplinkos viceministras Martynas Norbutas sukvietė Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo ministerijų, Vilniaus ir Kauno savivaldybių administracijų ir viešojo transporto paslaugas tiekiančių įmonių atstovus pasitarti, kokių priemonių būtina nedelsiant imtis, kad sumažėtų iš transporto išmetamų oro teršalų ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.
Azoto oksidais ir kietosiomis dalelėmis mūsų aplinką labiausiai teršia lengvieji automobiliai ir sunkiosios transporto priemonės bei autobusai. Tyrimų duomenys rodo, kad Lietuvoje į atmosferą išmetami vis didesni šių dujų kiekiai.
„Akivaizdu, kad miestų sukuriama tarša kelia didelių sveikatos problemų. Siekiant vykdyti tarptautinius įsipareigojimus tiek taršos, tiek kovos su klimato kaita srityse, miestai turi imtis aktyvesnių priemonių. Viena iš jų – išmanesnis, darnus miestų planavimas. Besiplečiančiuose didmiesčiuose nuolat daugėja automobilių, todėl savivaldybės neretai skiria lėšas naujų parkavimo vietų kūrimui miestų centruose, o tai tampa dar viena paskata miestiečiams naudoti nuosavą automobilį. Investicijos į patogų, greitą ir mažai taršų viešąjį transportą, dviračių takus, stovėjimo aikštelių šalia miesto sukūrimą, suderintą su patogiu ir reguliariu pavėžėjimu iki centro – tai tik keli sprendimai, kurie gali padėti padėtį keisti“, – sako aplinkos viceministras M. Norbutas.
2015 m. mūsų šalyje į atmosferą buvo išmesta per 20 mln. tonų šiltnamio dujų – apie 1 proc. daugiau nei 2014 m. Daugiausia – 55 proc. – išmetė energetikos sektorius. Jo pagrindinis teršalų šaltinis buvo transportas (46 proc.) ir žemės ūkis (23 proc.). Palyginti su 2014 m., labiausiai šis kiekis išaugo transporto (daugiau kaip 5 proc.) ir žemės ūkio sektoriuose (3 proc.). Iki 2030 m. Lietuva turi sumažinti išmetamųjų šiltnamio dujų kiekį ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais nedalyvaujančiuose sektoriuose 9 proc. sumažinimo (lyginant su 2005 m. išmestu kiekiu). Nesiimant papildomų taršos mažinimo priemonių neįgyvendins, mūsų šalis šio tikslo gali neįgyvendinti, taip pat neįvykdyti Paryžiaus susitarimo įsipareigojimų.
Labai svarbu, kad savivaldybės vystytų darnią miestų plėtrą, transporto, dviračių takų infrastruktūrą, kuo skubiau parengtų ir įgyvendintų darnaus judumo planus, įsigytų mažai taršų viešąjį transportą. Nuo aplinkos oro kokybės priklauso žmonių sveikata, ypač – kvėpavimo takų ir vėžiniai susirgimai, todėl oro taršos ir šiltnamio dujų mažinimu, bisų pirma, siekiama gyventojams sukurti sveiką aplinką.
Pasitarime susitarta dėl bendradarbiavimo ateityje, kartu su savivaldybėmis įgyvendinant nacionalinius klimato kaitos švelninimo ir oro teršalų mažinimo tikslus.
Brigita Stankevičiūtė
Komunikacijos skyriaus vedėja
LR Aplinkos ministerija
