Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

Kuo rizikuojame maudantis užterštuose vandens telkiniuose?

maudytis-ezerasKauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena poilsiautojams, kad prieš brendant į vandenį, reikia įsitikinti, kad maudytis jame yra saugu. Maudantis užterštuose vandens telkiniuose, rizikuojama savo sveikata. Pasak visuomenės sveikatos specialistės Giedrės Macaitienės, oficialiuose paplūdimiuose vanduo nuolat tiriamas ir informacija apie jo kokybę visiems prieinama, tačiau ir patys žmonės turi būti sąmoningi ir nesimaudyti, jei vanduo atrodo įtartinai.

Kauno mieste yra trys oficialūs paplūdimiai: Kauno marių I-asis, Kauno marių II-asis ir Lampėdžių karjero. Paskutiniais turimais duomenimis, šiuo metu saugu maudytis visose oficialiose Kauno miesto savivaldybės maudyklose. Tačiau situacija labai dažnai keičiasi, o tai priklauso nuo daugybės veiksnių: meteorologinių sąlygų, oro temperatūros, paplūdimių užimtumo, nuotekų patekimo į maudyklas, kitų vandens taršos šaltinių, todėl rekomenduojama nuolat sekti informaciją pasirodančią žiniasklaidoje bei paisyti draudimų.

Visuomenės sveikatos specialistė Giedrė Macaitienė primena, jog paplūdimių priežiūrą savo teritorijose organizuoja savivaldybės. Tyrimai užsakomi Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje, o rezultatai skelbiami savivaldybių internetiniuose puslapiuose, taip pat visų savivaldybių maudyklų vandens kokybės rezultatus galima rasti interneto svetainėje www.smlpc.lt, paspaudus nuorodą „Maudyklų vandens kokybės rezultatai 2015 m.“. Tyrimai atliekami pagal iš anksto suderintą grafiką ne rečiau kaip du kartus per mėnesį maudymosi sezono metu. Jei maudykloje nustatoma, kad vanduo neatitinka Lietuvos higienos normų (HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų kokybė“), tuomet per kelias dienas tyrimas pakartojamas ir stebima, ar situacija nepasikeitė.

Vertinant maudyklų vandens kokybę, yra atsižvelgiama į mikrobiologinius parametrus. Tiriamas žarninių enterokokų (Intestinal Enterococci) skaičius 100 mililitrų. Jų turi būti ne daugiau kaip 100. Žarninių lazdelių (Escherichia coli – E. coli) kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 mililitrų turi būti ne daugiau kaip 1000. Jei susidaro ypatinga situacija, kai įtariama, jog maudyklų vanduo galėjo būti užterštas tam tikra medžiaga, tiriama ar mėginyje nėra salmoneliozės sukėlėjų.

Žarninė lazdelė (E. coli) randama žmonių ir gyvūnų žarnyne ir yra normalios mikrofloros dalis. Dauguma E. coli nesukelia sveikatos sutrikimų, tačiau yra padermių sukeliančių kraujingą viduriavimą. Žarniniai enterokokai yra įprasta žmogaus ir gyvūnų bei vabzdžių mikroflora. Žarniniai enterokokai vandenyje yra fekalinės taršos įrodymas. Jei atliktame vandens tyrime nustatoma, kad jame būta E. coli ir žarninių enterokokų, laikoma, kad vandenyje gali būti salmoneliozės, vidurių šiltinės ir dizenterijos sukėlėjų, yra grėsmė susirgti Hepatitu A, roto ir noro virusinėmis infekcijomis. Taip pat galimos odos alerginės reakcijos – paraudimai, išbėrimai.

Taip pat tiriami maudyklų vandens fizikiniai-cheminiai parametrai: rūgštingumas, spalva, naftos produktai, paviršiaus aktyviosios medžiagos, fenoliai, skaidrumas, deguonies sotis, atliekos, nuolaužos ir plūduriuojančios medžiagos, amonio azotas, kjeldalio azotas, bendrasis fosforas, pesticidai, sunkieji metalai, cianidai, nitratai, fosfatai.

Pasak Giedrės Macaitienės, poilsiautojai turi atkreipti dėmesį į maudykloje esantį vandenį: vandenyje neturi būti putų, ant jo paviršiaus negali būti susidariusi naftos kvapo plėvė, taip pat vanduo neturi skleisti jam nebūdingo kvapo, neturėtų būti ir atliekų ar kitokių plaukiojančių nuolaužų, pakitusi vandens spalva taip pat gali būti požymis, kad vanduo užterštas.

Visuomenės sveikatai pavojus kyla ir tuomet, kai vanduo žydi. Žydėjimas tai eutrofikacijos – proceso, kai dėl įvairių į vandenį patenkančių cheminių medžiagų keičiasi ekosistema, požymis. Eutrofikacija įvyksta paspartėjus melsvadumblių dauginimuisi, kam tinkamas sąlygas sudaro fosforo junginiai patenkantys į vandens telkinius. Fosforo junginiai randami plovikliuose, skalbimo milteliuose, įvairiose valymui skirtose priemonėse. Pasak visuomenės sveikatos specialistės Giedrės Macaitienės, norėdami prisidėti prie vandens telkinių ekosistemos išsaugojimo, turėtume rinktis mažai fosfatų turinčius, ekologiškus valiklius.

Didesnę riziką užsikrėsti išsimaudžius užterštame vandenyje, ar gurkštelėjus tokio vandens maudynių metu turi vaikai, kadangi jų imuninė sistema dar nėra visiškai susiformavusi, senjorai ir silpną imuninę sistemą turintys asmenys: sergantys cukriniu diabetu, onkologinėmis ir kitomis lėtinėmis ligomis.

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras ragina visus poilsiaujančius prie vandens telkinių rūpintis savo sveikata ir maudytis tik tuomet, jei vanduo nėra užterštas.

Giedrės Macaitienė
visuomenės sveikatos specialistė

(Visited 15 times, 1 visits today)